2026-06-09

Kernavėje paminėtos Juozo Šiaučiūno 120-osios gimimo metinės Renginiai

2026 m. birželio 8 d. Kernavėje paminėtos Juozo Šiaučiūno 120-osios gimimo metinės. Šia proga jo atminimas pagerbtas Kernavės miestelio kapinėse, prie Kernavės mokyklos, taip pat Širvintų kultūros centro Kernavės filiale ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.

Juozas Šiaučiūnas – tarpukario Lietuvos šviesuolis, mokytojas, kraštotyrininkas, pirmasis Kernavės pradžios mokyklos vedėjas ir Kernavės muziejaus įkūrėjas. Jo veikla tapo reikšminga Kernavės krašto kultūrinės, švietėjiškos ir tautinės savimonės istorijos dalimi.

Dirbdamas Kernavėje J. Šiaučiūnas 1930 m. mokyklos pastate įkūrė krašto muziejų – vieną pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Šis muziejus tapo svarbia prielaida vėliau susiformuoti Kernavės archeologinės vietovės muziejui. Jame buvo kaupiami akmens ir žalvario amžių radiniai, senoviniai pinigai, ginklai ir kiti istoriniai eksponatai. Dalis jų buvo įsigyta paties J. Šiaučiūno lėšomis iš vietos gyventojų. Iki 1940 m. muziejuje buvo sukaupta 630 eksponatų.

J. Šiaučiūno veikla neapsiribojo vien mokykla ir muziejumi. Jo rūpesčiu Kernavėje buvo įsteigta pašto agentūra, vaikų darželis, meteorologijos stotis, organizuoti suaugusiųjų kursai. Juose vietos gyventojai mokėsi lietuvių kalbos ir įvairių amatų. Jis taip pat rengė vaidinimus, paskaitas, susitikimus su žymiais žmonėmis, aktyviai skatino kultūrinį krašto gyvenimą. Per trylika veiklos Kernavėje metų J. Šiaučiūnas prisidėjo prie lietuvybės stiprinimo ir sukūrė ilgalaikes kultūrinio gyvenimo tradicijas.

Kernavės archeologinės vietovės muziejuje parengtoje parodoje Direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Jadvyga Purvaneckienė  pristatė J. Šiaučiūno asmeninius daiktus, knygas, mokyklinės veiklos reikmenis, muziejaus kūrimo liudijimus, nuotraukas ir represinių struktūrų dokumentus. Jie atskleidžia ne tik šio tarpukario inteligento darbus stiprinant Lietuvos valstybę, bet ir tragišką jo likimą sovietų okupacijos metais.

Juozo Šiaučiūno gyvenimas ir veikla liudija, kad krašto praeities išsaugojimas prasideda nuo asmeninės atsakomybės, atidos savo bendruomenei ir nuoseklaus darbo. Jo palikimas išlieka svarbi Kernavės istorinės atminties, muziejininkystės ir švietimo tradicijos dalis.