NAUJAUSI TYRIMŲ REZULTATAI KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖJE VIETOVĖJE Archeologija
Šią vasarą Kernavės archeologinėje vietovėje tęsiami tyrimai, kurių vietos pasirinktos remiantis 2025 m. atliktų magnetometrinių žvalgymų rezultatais. Geofiziniais tyrimais vakarinėje Pajautos slėnio dalyje užfiksuotos įvairaus pobūdžio anomalijos, o šių metų kasinėjimų tikslas – nustatyti, kokius archeologinius objektus jos žymi.
Tyrimais siekiama surinkti daugiau duomenų apie šios teritorijos apgyvendinimo raidą, skirtingais laikotarpiais čia vykdytą veiklą ir galimas funkcines zonas.
Bene daugiausia klausimų kelia vienoje iš perkasų atidengta sudėtinga krosnies tipo konstrukcija. Ji įrengta apie 4 m skersmens įgilintoje duobėje. Viename jos krašte suformuota puslankio formos stambių akmenų sienelė, o puslankio viduje – dar vienas įgilinimas, užpildytas peleningais, stiprios kaitros paveiktais sluoksniais. Virš šio įgilinimo aptiktas suformuotas molio sluoksnis, galbūt žymintis įgilintą ir antžeminę konstrukcijos dalis skyrusią perdangą. Jame išliko beržo tošies liekanų. Visu perimetru konstrukciją ribojo iš molio formuotos sienelės, kurios galėjo tęstis į antžeminę, galbūt kupolo pavidalo dalį.
Pirminiais duomenimis, objektas datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse. Konstrukcijos paskirtis kol kas nėra aiški. Viena iš svarstomų hipotezių – ji galėjo būti naudojama terminiam medžiagų apdorojimui – deginimui ar kaitinimui; neatmetama ir sąsaja su deguto gamyba. Ar ši interpretacija pasitvirtins, paaiškės atlikus laboratorinius tyrimus – jie turėtų padėti tiksliau nustatyti objekto datavimą ir paskirtį.
Taigi šių metų tyrimai kol kas pateikia daugiau naujų klausimų nei galutinių atsakymų. Tačiau būtent tokie objektai leidžia pažvelgti į sunkiau archeologiškai atpažįstamas praeities veiklas ir technologijas. Magnetogramoje matyta anomalija kasinėjimų metu atsiskleidė kaip sudėtinga krosnies tipo konstrukcija, o jos chronologiją ir paskirtį tikimės patikslinti tolesniais tyrimais.
Tyrimuose dalyvavo ir archeologinę praktiką atliko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos studijų programos II–III kurso studentai. Darbus organizavo ir tyrimams vadovavo Kernavės archeologinės vietovės muziejaus archeologai dr. Dovilė Baltramiejūnaitė ir dr. Gintautas Vėlius.
Kernavė ir šį kartą atskleidė dar vieną dalelę savo senosios istorijos – laukia nauji atradimai ir dar daugiau įmintų paslapčių!
Atnaujinimo data: 2026-08-28
Taip pat skaitykite:
Kernavės archeologinėje vietovėje – tarptautinė mokslininkų ekspedicija
Kernavėje pristatytas dvikalbis leidinys „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“
Kernavėje paminėtos Juozo Šiaučiūno 120-osios gimimo metinės
Kviečiame į tarptautinę konferenciją „PAVELDO VALDYMAS: TARP GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ“