Kultūros paveldo valdymas: tarp UNESCO apsaugos, neišvengiamų pokyčių ir kylančių galimybių
Spalio 8–9 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje vyks tarptautinė konferencija „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“, subursianti daugiau nei dvi dešimtis kultūros ir gamtos paveldo specialistų iš Lietuvos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Latvijos. Dviejų dienų renginyje bus diskutuojama apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria kultūros paveldas ir kaip, ieškant naujų sprendimų, suderinti jo apsaugą, visuomenės poreikius ir šiuolaikinio pasaulio pokyčius.
Kultūros paveldas šiandien susiduria su vis daugiau tarpusavyje susijusių iššūkių. Klimato kaita ir aplinkos pokyčiai, technologijų raida ir infrastruktūros plėtra, turizmo augimas, kintantys visuomenės įpročiai ir poreikiai, o taip pat būtinybė į paveldo apsaugą įtraukti vietos bendruomenes skatina iš naujo svarstyti, ką reiškia tinkamai valdyti kultūros paveldo vietovę. Vis dažniau svarbu ne tik apsaugoti konkretų objektą, bet ir suprasti platesnį jo kultūrinį, socialinį, ekonominį ir gamtinį kontekstą. Kaip išsaugoti paveldo vertę, kai teritorijoje planuojama nauja infrastruktūra? Kaip vertinti klimato kaitos poveikį istoriniams kraštovaizdžiams ir archeologiniams objektams? Kaip suderinti turizmą ir autentiškos vietovės apsaugą? Koks vaidmuo tenka vietos bendruomenėms ir kaip naujosios technologijos gali padėti paveldą geriau pažinti? Būtent šiems klausimams skirta Kernavėje vyksianti tarptautinė konferencija.
Nuo Bolonijos portikų iki Baltijos regiono paveldo
Dviejų dienų konferencijos programoje – daugiau nei 20 pranešimų, pristatančių skirtingas Europos kultūros paveldo vietovių patirtis.
Konferencijos dalyviai išgirs apie UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymą, paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir už jos ribų, kylančias grėsmes bei kartu su jomis atsiveriančias naujas vietos, regionines ar tarptautines galimybes. Bus aptariama, kaip tarptautiniai paveldo apsaugos principai veikia nacionaliniame ir vietos lygmenyse ir su kokiais praktiniais iššūkiais susiduria paveldo vietovių valdytojai.
Konkrečių Europos vietovių pavyzdžiai leis pažvelgti į paveldo valdymą iš skirtingų perspektyvų. Bus pristatoma Bolonijos istorinių portikų, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, patirtis, Hedebio ir Danevirkės – vienos svarbiausių Šiaurės Europos archeologinių vietovių – sudėtingos nominacijos į Pasaulio paveldo sąrašą situacija, taip pat įvairios kitos Baltijos regiono paveldo vietovių iniciatyvos bei strateginiai sprendimai.
Atskiras dėmesys bus skiriamas kultūriniam kraštovaizdžiui. Konferencijoje bus nagrinėjama Kuršių nerijos patirtis – vietovės, kurioje vienu metu susiduria UNESCO pasaulio paveldo objekto, nacionalinio parko, kurorto ir gyvenamosios vietovės interesai. Šis pavyzdys atskleidžia, kaip sudėtinga suderinti skirtingus teritorijos naudojimo ir apsaugos poreikius, kartu išsaugant jos išskirtinę kultūrinę vertę. Plačiau aptariami ir svarbūs vizualinės apsaugos iššūkiai Kernavės archeologinės vietovės kultūriniam kraštovaizdžiui.
Ką daryti, kai paveldą tenka saugoti krizės metu?
Vienoje iš konferencijos diskusijų bus kalbama apie paveldo apsaugą ekstremalių situacijų, konfliktų ir krizių metu. Pastarųjų metų įvykiai Europoje ir pasaulyje dar kartą parodė, kad kultūros paveldo apsauga negali būti atskirta nuo pasirengimo krizėms. Todėl bus diskutuojama, kaip institucijos gali pasirengti paveldo apsaugai, kokios priemonės gali būti taikomos ir kaip skirtingos institucijos gali bendradarbiauti tokiose situacijose.
Konferencijos dalyviai taip pat bus kviečiami pažvelgti į teisinę paveldo apsaugą skirtingose Europos valstybėse, įskaitant baudžiamosios teisės taikymą kultūros paveldo apsaugai.
Ar dirbtinis intelektas gali padėti pažinti paveldą?
Paveldo valdymas šiandien neatsiejamas ir nuo technologinių pokyčių. Konferencijoje bus pristatomi inovatyvūs paveldo pažinimo ir komunikacijos sprendimai, tarp jų – dirbtinio intelekto taikymas kuriant audiogidus, virtualios realybės sprendimai archeologinio paveldo pristatymui ir nauji būdai visuomenei suteikti prieigą prie kultūros paveldo informacijos. Tai išsamiai atskleis ir iliustruos konkrečios praktinės patirtys – Apuolės archeologinės vietovės virtualios realybės sprendimai, dirbtiniu intelektu paremtų audiogidų praktika, atvirų istorinių pastatų duomenų pateikimas viešajam naudojimui ir kiti. Tokie pavyzdžiai kelia platesnį klausimą: kaip technologijos gali ne pakeisti autentišką paveldo patirtį, o padėti ją praplėsti ir padaryti dar prieinamesnę skirtingoms auditorijoms?
Kernavė – gyvas paveldo valdymo pavyzdys
Kernavės archeologinė vietovė – Lietuvos UNESCO Pasaulio paveldo vietovė, į šį sąrašą įrašyta dar 2004 m. Čia tiriamas ir puoselėjamas ne tik išskirtinis archeologijos paveldas, bet ir unikalus kultūrinis kraštovaizdis, kurio išsaugojimas reikalauja nuolatinio skirtingų interesų derinimo. Kernavėje susiduriama su daugeliui Europos paveldo vietovių aktualiais klausimais: kaip užtikrinti archeologinių objektų išsaugojimą, reaguoti į aplinkos ir klimato kaitos poveikį, spręsti infrastruktūros klausimus, valdyti lankytojų srautus ir kartu išlaikyti vietovės autentiškumą bei jos reikšmę visuomenei. 2024 m. patvirtintas Kernavės archeologinės vietovės valdymo planas suteikia pagrindą nuosekliau spręsti šiuos klausimus ir numatyti ilgalaikes vietovės apsaugos, pažinimo ir valdymo kryptis, o pirmieji šio strateginio dokumento įgyvendinimo rezultatai taip pat bus apžvelgti renginio programoje. Antrosios konferencijos dienos programoje numatytas apsilankymas Kernavės archeologinėje vietovėje leis pristatytas tarptautines patirtis palyginti su konkrečia UNESCO Pasaulio paveldo vietove Lietuvoje.
Nuo grėsmių – prie galimybių
Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad paveldo valdymas šiandien nebegali apsiriboti vien apsaugos priemonių taikymu. Norint, kad paveldas išliktų aktualus ir gyvybingas, būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, įtraukti bendruomenes, pasitelkti technologijas ir kartu išlaikyti pagrindinį tikslą – išsaugoti tai, kas suteikia vietovėms jų išskirtinę vertę.
Konferencija „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“ kvies apie tai kalbėtis ne tik teoriniu lygmeniu. Skirtingos Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtys leis pažvelgti, kaip konkretūs sprendimai veikia realiose paveldo vietovėse, kokių iššūkių kyla ir kokias galimybes atveria tarptautinis bendradarbiavimas.
Tarptautinė konferencija „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“ vyks spalio 8–9 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.
Atnaujinimo data: 2026-10-06
Taip pat skaitykite:
Kernavės patirtis pristatyta tarptautinėje archeologinio paveldo konferencijoje Latvijoje
Kultūros paveldas tarp grėsmių ir galimybių: tarptautinis dialogas Kernavėje
Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių“ Kernavėje
NAUJAUSI TYRIMŲ REZULTATAI KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖJE VIETOVĖJE